
Viešoji įstaiga „Humanizmo centras“
„Žengti pirmam pirmą žingsnį nedrąsu… Man irgi… Pabandykim kartu…“
Rasa Kuodytė-Kazielienė
Psichologė, visuomenės sveikatos specialistė
„Žengti pirmam pirmą žingsnį nedrąsu… Man irgi… Pabandykim kartu…“
Rasa Kuodytė-Kazielienė
Psichologė, visuomenės sveikatos specialistė
Viešajai įstaigai „Humanizmo centras“ (toliau – Įstaiga) įkurta 2011 m. rugsėjo 26 d. Įstaigos buveinė yra Vilniaus mieste – Algirdo g. 9a-16, Vilnius. Įstaiga likviduota 2024 m. rugpjūčio 23 d., bet įstaigos veiklas tęsia fizinis asmuo - psichologė Rasa Kuodytė-Kazielienė, vykdydama individualią veiklą. Jai priklauso humanizmas.lt svetainė.
Teikiamos paslaugos:
Įstaigos pagrindiniai veiklos tikslai yra:
Veiklos ataskaitos: 2012 m. , 2013 m. , 2014 m. , 2015 m. , 2016 m. , 2017 m. , 2018 m. , 2019 m. , 2020 m. , 2021 m. , 2022 m. , 2023 m.
„Jeigu aš myliu save – tai tikrai žinau, kad vienas žmogus pasaulyje mane tikrai tikrai tikrai myli, o jeigu vienas žmogus tikrai tikrai tikrai tikrai mane myli – tai ir kiti tikrai tikrai tikrai tikrai tikrai tikrai tikrai mane mylės“.
„Žengti pirmam pirmą žingsnį nedrąsu… Man irgi… Pabandykim kartu…“
Rasa Kuodytė-Kazielienė
Psichologė, visuomenės sveikatos specialistė
Apie tapimą asmeniu pagal Carl R. Rogers
Carl R. Rogers (1902 – 1987)- vienas įtakingiausių humanistinės psichologijos atstovų. Jis sukėlė didelį cunamį psichoterapijoje. Jo darbai, mintys analizuojamos, jomis savo darbe vadovaujasi daugybė psichologijos, švietimo sričių specialistų. Carl R. Rogers gimė amerikiečių šeimoje Ilinojuje. Nuo vaikystės jis buvo labai smalsus, žingeidus vaikas. Savo gyvenime garsus psichologas patyrė daug pokyčių, atradimų, prisidėjusių prie tobulėjimo, jo paties asmenybės brendimo. Pradėjęs nuo žemdirbystės studijų, gilinęsis į istoriją, vėliau religijos mokslus galiausiai nusprendė keisti profesiją ir pradėjo studijuoti psichologiją Kolumbijos universitete. Pats autorius pripažįsta, jog keistis, nebijoti paskatino suvokimas, kad net autoritetai mokę jį, buvę sektinu pavyzdžiu, klysta ir jam įmanoma atrasti kažką savito, naujo.
Pirmoji, 1942 metais, parašyta Carl R. Rogers knyga buvo „Konsultavimas ir psichoterapija”. Iš viso jis žinomas kaip šešiolikos knygų bei daugiau nei dviejų šimtų mokslinių publikacijų autorius.
Dėstydamas psichologijos kursą Wisconsin – Madison universitete, jis parašė vieną garsiausių savo knygų „Apie tapimą asmeniu“ (1) išsamiai atskleisdamas savo nuostatas, atradimus, mokslinius tyrimų rezultatus ir kita.
Kaip aš galiu padėti?
Kiekviena veikla, kuri pagrįsta žiniomis, pratimais, kliovimusi tuo, kas mokama, yra bevertė. Kuo nuoširdesnis esi santykyje su klientu, tuo jis naudingesnis klientui. Akivaizdi žmogaus gyvenimo reikmė – plisti, plėstis, tapti savarankiška, vystytis, bręsti. Tokiame santykyje individas tampa aktyvesnis ir visybiškesnis.
Bendros sąlygos santykiui:
Tai kitas individas, esantis šiame santykyje:
Kaip aš galiu sukurti pagalbos santykį?
Psichoterapija (psichologija) objektyviai ir subjektyviai
Nustatyta, kad asmens vystymasis paspartėja, kai psichoterapeutas (psichologas) būna toks, koks jis iš tikrųjų yra, kai jo santykiai su klientu nuoširdūs, be „kaukės“ ar „fasado“, kai jis parodo jausmus, kuriuos tuo metu išgyvena. Tai yra kongruentumas.
Jo esminiai komponentai:
Tapimo asmeniu procesas
Sėkmingoje terapijoje (konsultacijoje) klientai pajunta tikrą savęs meilę. Žmogaus prigimties šerdis yra iš esmės gera. Jis iš tikrųjų ima patikti sau. Jame nėra jokio persekiojimo, jokio vaikymosi, jokios kovos, jokios – na, jokios neapykantos. Tačiau šis jausmas truputį trikdantis. Liaujasi ieškoti pasibaisėjimo. Atsikrato baimės ir nebesibaimina sukrėtimo, o drąsiai jį sutinka. Visiškas daugelio įsitikinimų atmetimas. „Atsikračiau būtinybės arba atlyginti, arba bausti, regis, visiems atsiranda daugiau laisvės“. Nebejaučia blogio savyje, greičiau patiria teigiamą troškimą gyventi ir leisti gyventi kitiems. Geba elgtis darniai, realistiškai, naudingai sau ir kitiems. Jis ne visada bus priimtinas, ne visada patogus. Bet jis individualus ir visuomet socialus.
Ką reiškia tapti asmeniu?
Klientas stengiasi atrasti savyje tai, kas yra esminga ir tikra. Pradžioje jis nusimeta tas kaukes, kurias žino turįs. Danų filosofas Sorenas Kierkegaardas daugiau nei prieš šimtą metų nurodė, kad dažniausiai neviltis išgyvenama, liekant neviltyje ir nesirenkant savęs ar nenorint būti savimi, bet stipriausia nevilties forma yra pasirinkimas „būti kuo nors kitu nei savimi“. Laisvai išgyventi jausmus atrodo pernelyg pavojinga ir žalinga. Tačiau laisvės ir saugumo dėka jie gali būti išgyvenami iki galo, visiškai atskleidžiami – tokie, kokie yra. Būti savimi reiškia atskleisti vienovę ir harmoniją, egzistuojančius tikruosiuose jausmuose ir reakcijose. Individas siekia tapti atskiru, išsiskiriančiu ir nepakartojamu asmeniu.
Asmuo, kuris atsiranda:
Terapijos proceso samprata
Pirmoji pakopa. Asmuo pasakoja ne apie save, bet apie išorines aplinkybes. Jis laiko save neturinčiu problemų arba jo pripažįstamos problemos suvokiamos kaip išorinės. Individas apibūdinamas šioje pakopoje kaip sąstingis, nekintamumas.
Antroji pakopa. Jausmai gali būti rodomi, tačiau jie neatpažįstami ir nepripažįstami savais. Išgyvenimus lemia praeities struktūra. Vyrauja „juoda – balta“ požiūris į situacijas.
Trečioji pakopa. Antroje pakopoje atsiradęs laisvumas ir lankstumas nesuvaržomi, klientas jaučiasi pripažįstamas toks, koks yra, o jo kalba laisvėja ir tampa lankstesnė.
Reiškiama ir apibūdinama daug jausmų ir prasmių, kurių nėra dabartyje.
Jausmai pripažįstami menkai. Jausmai laikomi kažkuo gėdingu, blogu, nenormaliu, jie vaizduojami kaip nutolę nuo asmens.
Asmeniniai konstruktai yra nelankstūs.
Jausmai ir prasmės diferencijuojami truputį tiksliau.
Pripažįstami patyrime slypintys prieštaravimai.
Asmeniniai sprendimai dažnai atrodo neefektyvūs.
Ketvirtoji pakopa. Konstruktai pamažu laisvėja, laisviau liejasi jausmai.
Klientas pasakoja apie daug stipresnius „ne – dabar – esančių“ rūšies jausmus.
Jausmai apibūdinami kaip dabartyje esantys objektai.
Retkarčiais išreiškiami jausmai, tariamai susiję su dabartimi, kartais jie prasiveržia beveik prieš kliento valią.
Linkstama jausmus išgyventi tiesiogiai dabartyje, o tai kelia nepatikėjimą ir baimę.
Jausmai atvirai beveik pripažįstami, nors rodomas tam tikras jų pripažinimas.
Išgyvenimai mažiau kaustomi praeities struktūrų, mažiau nutolę ir retkarčiais gali pasireikšti šiek tiek vėliau.
Patyrimas aiškinamas laisviau, atskleidžiami kai kurie asmeniniai konstruktai; pripažįstama, kad tai iš tiesų konstruktai, ir pradedama abejoti jų tinkamumu.
Jausmai, konstruktai, asmeninės prasmės labiau tikslinami, linkstama siekti kalbinės išraiškos tikslumo.
Kyla asmeninės atsakomybės pajautimas, nors jis dar netvirtas.
Penktoji pakopa. Laisvai atskleidžiami dabarties jausmai.
Jausmai išgyvenami beveik atvirai. Jie „kunkuliuoja“, „prasiveržia“, nepaisant baimės ir nepasitikėjimo, kuriuos patiria klientas, išgyvendamas jausmus atvirai ir tiesiogiai.
Pradedama suprasti, kad jausmo išgyvenimas apima tiesioginę nuorodą į jį.
„Kunkuliuojantys“ jausmai kelia nuostabą ir išgąstį, rečiau pasitenkinimą.
Jausmai vis labiau pripažįstami savais, stiprėja troškimas būti jais, būti „tikruoju Aš“.
Patiriama laisviau, potyriai jau nebenutolę, dažnai jie būna tik šiek tiek uždelsti.
Patyrimas aiškinamas daug laisviau. Asmeniniai konstruktai labai dažnai atrandami iš naujo, juos kritiškai tyrinėjant ir abejojant jais.
Egzistuoja stipri ir akivaizdi tendencija tiksliai apibūdinti jausmus ir prasmes.
Vis aiškiau patyrime pastebimi prieštaravimai ir neatitikimai.
Vis labiau asmuo tampa atsakingas už problemas, su kuriomis susiduria.
Nauji jausmai išgyvenami tiesiogiai, jiems būdinga atspalvių įvairovė.
Šie kintantys jausmai vis dažniau ir ilgiau pripažįstami ir laikomi savais, pasitikima procesu.
Išgyvenimas beveik visiškai prarado tuos savo aspektus, kurie buvo struktūros kaustomi ir tapo išgyvenimu – procesu – situacija išgyvenama ir interpretuojama kaip nauja, o ne kaip vykusi praeityje.
Asmeninius konstruktus bandoma performuluoti, pagrįsti juos vėlesniu patyrimu, bet net ir tada jie paliekami gana laisvi.
Apibendrinant galima teigti, kad procesas apima patyrimo būdo kitimą. Seka prasideda pastovumu, kuriame individas yra labai atitolęs nuo savųjų išgyvenimų ir nepajėgia priartėti prie jų slaptų prasmių ar išreikšti jas simboliais. Pagaliau klientas pradeda gyventi laisvai ir pripažindamas tekantį išgyvenimų procesą, panaudodamas jį kaip reikšmingą savo elgesio atskaitos tašką. Vis labiau pripažįstami vidiniai prieštaravimai ir neatitikimai, iki tiesioginio nekongruentumo išgyvenimo dabartyje ir jo išnykimo. Keičiasi individo santykių mezgimo būdas. Viename sekos gale individas vengia artimų santykių, kuriuos jis suvokia kaip grėsmingus. Priešingame šios sekos gale jis atvirai ir laisvai bendrauja su terapeutu (psichologu) ir kitais, savo elgesį grįsdamas tiesioginiais išgyvenimais. Patiriant naujus išgyvenimus, kai atsiranda betarpiškumas, jausmai ir žinojimas abipusiškai susilieja. Asmuo tampa tekančia, judančia vienove.
Susirūpinimas, kaip pats asmuo galėjo prisidėti prie jų atsiradimo. Vis laisviau vyksta vidiniai dialogai, mažėja kliūčių ir gerėja vidinė kalba.
Šeštoji pakopa. Tai dramatiška fazė. Ją apibūdina:
Taip pat vyksta šie pokyčiai:
Patirtyje subjektyviai gyvenama, ji nevertinama.
Aš kaip objektas yra linkęs išnykti.
Lydi procesą fiziologinis atsipalaidavimas.
Neatitikimas tarp patyrimo ir sąmonės plačiai išgyvenamas ir virsta jų darna.
Visapusio išgyvenimo akimirka tampa aiškiu ir konkrečiu atskaitos tašku.
Išgyvenimai diferencijuojami aiškiai ir esmingai.
Neegzistuoja nei išorinės, nei vidinės „problemos“. Klientas subjektyviai gyvena problemos aspektu. Ji nėra objektas.
Septintoji pakopa. Nauji jausmai išgyvenami tiesiogiai, jiems būdinga atspalvių įvairovė.
Šie kintantys jausmai vis dažniau ir ilgiau pripažįstami ir laikomi savais, pasitikima procesu.
Išgyvenimas beveik visiškai prarado tuos savo aspektus, kurie buvo struktūros kaustomi ir tapo išgyvenimu – procesu – situacija išgyvenama ir interpretuojama kaip nauja, o ne kaip vykusi praeityje.
Asmeninius konstruktus bandoma performuluoti, pagrįsti juos vėlesniu patyrimu, bet net ir tada jie paliekami gana laisvi.
Apibendrinant galima teigti, kad procesas apima patyrimo būdo kitimą. Seka prasideda pastovumu, kuriame individas yra labai atitolęs nuo savųjų išgyvenimų ir nepajėgia priartėti prie jų slaptų prasmių ar išreikšti jas simboliais. Pagaliau klientas pradeda gyventi laisvai ir pripažindamas tekantį išgyvenimų procesą, panaudodamas jį kaip reikšmingą savo elgesio atskaitos tašką. Vis labiau pripažįstami vidiniai prieštaravimai ir neatitikimai, iki tiesioginio nekongruentumo išgyvenimo dabartyje ir jo išnykimo. Keičiasi individo santykių mezgimo būdas. Viename sekos gale individas vengia artimų santykių, kuriuos jis suvokia kaip grėsmingus. Priešingame šios sekos gale jis atvirai ir laisvai bendrauja su terapeutu (psichologu) ir kitais, savo elgesį grįsdamas tiesioginiais išgyvenimais. Patiriant naujus išgyvenimus, kai atsiranda betarpiškumas, jausmai ir žinojimas abipusiškai susilieja. Asmuo tampa tekančia, judančia vienove.
Sėkmės, meilės ir kantrybės
Visada Jūsų ir su Jumis
Rasa Kuodytė-Kazielienė
Parengta remiantis: 1.Carl R.Rogers (2005) Apie tapimą asmeniu: psichoterapeuto požiūris į psichoterapiją, Vilnius, Via Recta. – 368 p.
Politikas 1:
Mūsų agitacinė kompanija jau įpusėjo
Nematau tikslo keist strategijos
Valdinys:
Jūsų varžovas stipresnis […]
Jurga sapne girdi skambantį telefoną. Nusikeikusi ir paslinkusi sapną į šalį, lengvai šokteli iš lovos. Nakties tamsoje įkyriai šviečia, žviegte žviegia, vibruoja dvidešimto pirmojo amžiaus […]
Skaityti daugiau...Kartais žmonės pasijunta truputį užbėgę ne ant tų laiptų, patekę ne į tą laiptinę, susitikę ne tuos žmones. Laisvu kritimu paleistas gyvenimas vienu ar kitu metu Jurgai turėjo atverti akis per gilias skausmingas patirtis, kurios lyg adatėlės […]
Skaityti daugiau...Jurga pažvelge į save veidrodyje. Bjaurėjosi savimi... Veidas tarsi karvės, kūnas išbrinkęs visas. Lašelinė. Lyg per miglą prisiminė gimdymą. Jis per ilgai užsitęsė. Dar juk mėnuo. Ankstukas visada kelia iššūkius visai gydytojų komandai. Lyg sapne […]
Skaityti daugiau...Motina sakė, kad gimiau, kai tėvas pralošė paskutinius marškinius artimiausioje aludėje. Taip neidealizuotai į pasaulį ateina genijai, o tai jau sakė Senelis, pamiršęs saiką alkoholio vartojime. Gyvenimo prasmė – išlikti blaiviam apgirtus. Subtiliai […]
Skaityti daugiau...XXI amžius. Vyras mintimis keikė Niujorko gatves. Lyg ir duobių nėra, bet tas lėtumas, kai per virtines susigrūdusių automobilių, negali žmonos ramiai be panikos nugabenti gimdyti. Mintyse prakeikė ir žmonos pasirinktą kliniką, ir gydytoją, kurio […]
Skaityti daugiau...Arūnas pabudo. Autobuso languose švietė Lenkijos saulė. Vėl Waršawa... Kultūros sostinė, nes nusipirktas kavai puodelis kasrytą primindavo, kad link Vokietijos teks iškęsti Lenkijos nesutvarkytus kelius, rizikuoti gyvybe. Fui. Nusispjaudavo. […]
Skaityti daugiau...Kelionė į Londoną. Lėktuvo bilietai, pasai vietoj. Maža rankinė pilna to, kas būtina. Jokio nereikalingo svorio. Failuose saugoma slapta informacija, kurią būtina perduoti Interpolui. Visuomet šiek tiek virpuliukai eina per nugarą, nors jau lyg […]
Skaityti daugiau...Vilnius. Vilniaus apygardos rūmai. Agentė Rūta vaikšto su politiniu kaliniu Algirdu, kaltinamu šnipinėjimu. Lukiškių aikštės slogus oras. Likę keli medžiai nepadengia deguonies trūkumo nuo intensyvaus miesto transporto srauto... Keli dviračiai […]
Skaityti daugiau...Kinija. Pekinas. Vasaros metu lyja... Skėčiai išparduoti... Prancūzų agentė Lora su savo asmeniniais penkiais vaikais šurmuliuoja parduotuvėje. Kaip mužikai... Prisiderinę prie darboholikų kinų aprangos spalvą... Šlykščią juodą... Visi šviesūs […]
Skaityti daugiau...Tamsoje švyti žvakės šviesa. Kambaryje matomi du siluetai, sėdintys poetas Vilis ir muzikas Homletas.
Poetas Vilis:
Norėčiau sukurt eiles
Ir apibrėžti žemę
Norėčiau kažką pakeist […]
Daugybė palapinių. Visi kvėpuoja gaiviu jūros ir pušų sakų prisigėrusiu oru. Jaunimas trankiai šoka pagal roko muziką. Jaunas vaikinas sėdi vienas palapinėje, užsidėjęs ausines mokosi prancūzų kalbos ir dar kažką spausdina planšetėje. Jis […]
Skaityti daugiau...Romanas yra fantastika, o tikrų žmonių vardai ir pavardės naudojamos tik automatiškai leisti matyti personažų veidus, bet istorija – kūryba. Žemė, kaip sukosi, taip sukasi, o tikrasis advokatas […]
Skaityti daugiau...Viešoji įstaiga “Humanizmo centras”, Algirdo g. 9a-16, Vilnius, LT-03219
Mob.Tel.Nr: +370 680 32 106
El.Paštas: rasa.kuodyte@gmail.com
Juridinio asmens kodas 302669854
Direktorė, psichologė, visuomenės sveikatos specialistė Rasa Kuodytė-Kazielienė